"Blumų šeimos istorija" - tai tikrais faktais paremtas filmas apie tragediją, apvertusią šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Jame persipina trys pagrindinės temos: bandymai susigyventi su pasikeitusia padėtimi, rūpestis bei vidinės šeimos narių būsenos.
Esu kiek nustebusi, kad IMDB žiūrovų reitingas vos 6.8*. Man šis filmas - 10*.
Laiminga šeima - tėvai ir trys sūnūs - išvyksta atostogauti į Tailandą. Kaip ir priklauso atostogoms, jie daug laiko leidžia jūroje, ragauja vietinį maistą, keliauja vietiniais transportais ir mėgaujasi kitomis pramogomis. Iki tol, kol vyriausiasis sūnus pasikviečia mamą užlipti ant bokštelio pasigrožėti vaizdais, ji besifotografuodama atsiremia į netvirtą tvorelę ir aukštielninka nukrenta iš šešių metrų aukščio. Sam (akt. Naomi Watts) skyla kaukolė, plyšta plaučiai, lūžta stuburas.
Po ilgų mėnesių ligoninėj ji grįžta namo. Nepaprastai sunki pasikeitusio gyvenimo pradžia ne tik pačiai nukentėjusiajai ir jos vyrui Kemui (akt. Andrew Lincoln), tačiau ir trims jų mažamečiams sūnums. Regis, jie patys dar nesupranta, kaip tai yra rimta, ir gyvena savo berniukišką gyvenimą. Jiems reikia laiko suprasti, jog mama daug ko negali, kad jai reikia padėti.
Vieną dieną berniukai paplūdimy randa sužeistą šarkos jauniklį ir parsineša namo. Jie rūpinasi šarka, pagirdo, pamaitina, netgi duoda vardą Pingvinė, kol ji tampa šeimos nariu. Natūraliai kyla klausimas: kodėl šarka rūpi labiau nei mama? Sam prieštarauja laukinio paukščio pasilikimui namuose, todėl sutaria su vaikais, kad ji gali pasilikti, kol sustiprės. Sustiprėjęs paukštis pabėga iš krepšiuko, kuriame buvo laikomas, kol negalėjo pajudėti, ima žaisti su vaikų žaislais, šokinėti ant lentynų ir daužyti indus. Sam apima neviltis, kai ji, likusi viena namie, negali apsikęsti paukščio klyksmų ir sėdėdama vežimėly negali jo pagauti. Bet tada šarka sudaužo medaus stiklainį, įstringa tame meduje ir nebegali iš jo išsikapstyti. Pasinaudojusi proga, Sam paima paukštį ir tuo momentu jai viskas apsiverčia. Nuo tos akimirkos jos tampa geriausiomis draugėmis. Sam pajunta, kad gali kažkuo pasirūpinti ir kaip tai yra nuostabu.
Man šarka ir buvo filmo ašis. Tai buvo abipusis rūpestis tarp Sam ir Pingvinės. Tai buvo įkvėpimo šaltinis Sam, kaip reikia nepasiduoti.
Trečioji filmo dalis - apie vidines kiekvieno šeimos nario būsenas ir demonus. Kaip jaučiasi berniukas, kuris nusivedė mamą ant bokšto? Kaip jaučiasi Sam mama ir vyras? O kaip pati Sam? Tokią nelaimę sunku išgyventi visiems artimiesiems. Vaikas kaltina save, kad nusivedė mamą ant bokšto, vyras išgyvena vidumi, kad neapkrautų žmonos, tuo tarpu Sam mama jaudinasi kiekvieną kartą, kai dukra lieka viena: o jeigu gaisras? o jeigu telefonas išsikraus ir negalės paskambinti? Pati Sam jaučiasi našta, jai didžiausia tragedija, kad nebegali būti mama savo berniukams.
Šios šeimos stiprybė, kuri puikiai vaizduojama filme, yra komunikacija. Kiekvienoj šeimoj yra be galo svarbu šnekėtis, kaip kas jaučiasi, nes tai geriausias būdas išlaikyti santykius, o ypač - tokioj sunkioj situacijoj, kai bet kuris šeimos narys gali bet kada palūžti.
Dar vienas šio filmo akcentas - neįgalaus žmogaus valia. Sam, nejausdama kojų, imasi irkluoti vienvietę baidarę, kol nors kažkoks išėjimas iš namų tampa pasaulio čempionės titulu baidarių ir adaptuotų banglenčių rungtyse.
Taigi norėčiau palinkėti stiprybės ir valios visiems Sam likimo draugams.
